Manaus	Petropolis	Florianopolis	Joao Pessoa
Natal	Porto Alegre	Curitiba	Belem
Olinda	Fortaleza	Fernando de Noronha	Pipa
Ouro Preto	Rio de Janeiro	Pantanal
Parati	Salvador	Porto de Galinhas
Recife	Santos	Belo Horizonte
Ubatuba	Sao Paulo	Sao Luis

   Brazilija – naujoji naujosios Brazilijos sostinė. Miestas yra ne tik šalies, bet ir Federacinės apskrities sostinė. Jis įsikūręs pačioje didžiulės šalies širdyje.
Padėtis: miestas yra ant Brazilijos plokštikalnės, 1172 m virš jūros lygio, 927 km nuo Rio de Žaneiro ir 869 km nuo San Paulo (tiesiąja).
Geografiniai duomenys: 15°47'-1"S platumos, 47°55'0"W ilgumos.
Kaip patekti: skrydis iš Rio de Žaneiro ar San Paulo iki Brazilijos trunka apie valandą, automobiliu iš Rio važiuosite apie penkiolika valandų, iš San Paulo – apie keturiolika valandų.
Istorija: Brazilijos miestas, be abejo, tapo pačiu žymiausiu šiuolaikinės brazilų architektūros pavyzdžiu. Čia architektų vaizduotė buvo absoliučiai neribojama.
Nuo antrosios XVIII a. pusės Brazilijos valdžia periodiškai kėlė klausimą apie vyriausybės perkėlimą iš Rio de Žaneiro – vieno iš labiausiai perpildytų Lotynų Amerikos miestų – į šalies gilumą, į vietovę, kuri būtų nepasiekiama užpuolikams iš jūros pusės. Pirmoji respublikos Konstitucija (1891 m.) nustatė kad, būsimoji Federalinė apskritis turi būti įkurta taisyklingos formos žemės sklype, Goijas valstijoje, pačioje šalies širdyje.
   1956 m., Žuzelino Kubičeko valdymo metais, po aštuonerius metus trukusių paieškos darbų, prasidėjo naujosios sostinės projektavimas ir statyba. Vieta, išrinkta Federacinėje apskrityje, užima 5814 km² plotą ir yra mažai apgyventoje Goijas valstijos dalyje.
   Dar būdamas Belo Horizontės meru, Kubičekas susipažino su architektu Oskaru Nymajeriu, o tapęs prezidentu, pasiūlė jam suprojektuoti naująją Brazilijos sostinę. Nymajeris sutiko dirbti prie pagrindinių vyriausybinių pastatų sukūrimo, tačiau generalinio plano parengimui pasiūlė skelbti atvirą konkursą. Konkursas buvo paskelbtas 1956 m. birželio 19 d., jame dalyvavo 26 darbai, o laimėjo Nymajerio draugo ir mokinio, brazilų architekto-modernisto Lusijo Kostos projektas. Jis pasiūlė statyti kryžiaus formos miestą, ar kaip kai kurie įžiūrėjo, lėktuvo formos – ir viena, ir kita buvo labai simboliška.
   Brazilija gali didžiuotis – miestą suprojektavo Lusijo Kosta, svarbius valstybinius objektus – Oskaras Nymajeris, peizažistas Robertas Burli-Maršas suplanavo sodus, parinko augalus, kurie savo žaluma papuoštų išdžiūvusią plokštikalnę, - sostinės gimime dalyvavo genijų trio. Piešinių paprastumas, konstrukcinių medžiagų ekonomija, didelės atviros erdvės – tokie prancūzų maestro Le Korbiuzje mokymo pagrindai, padarę didžiulę įtaką brazilų architektūrai. Tokiais pat principais vadovautasi ir konstruojant Braziliją, ateities miestą, šiuolaikinio meno ir praktiško stiliaus lopšį. 1960 m. balandžio 21 d. įvyko oficialus Brazilijos atidarymas, miestas buvo paskelbtas naująja Brazilijos sostine.
   Šiuo metu Brazilijos miestas užima 5802 km² plotą, jame priskaičiuota 2.363.108 gyventojų.

Lankytinos vietos ir poilsio galimybės Brazilijos mieste

   Miestas apsuptas dirbtinio Pantanalo ežero, jo vandenys tarnauja kaip kondicionierius, neleisdami karštam orui patekti į miestą, o lietaus sezono metu sugeria liekamą vandens kiekį.
   Brazilija pastatyta išilgai dviejų susikertančių magistralių. Centrinė miesto aikštė vadinasi „Trijų valdžių aikšte“, joje išsidėstę administraciniai ir visuomeniniai pastatai. Iš šiaurės į pietus miestą kerta pagrindinė transporto arterija, o iš vakarų į rytus – Monumentalioji ašis. Vakarinėje Monumentaliosios ašies dalyje pastatytas žymusis Nacionalinio kongreso pastatas su kupolu ir vandens telkiniu – „dubeniu“, o taip pat prezidento administracijos bokštai-dvyniai. Rytinėje dalyje, aplink Trijų valdžių aikštę, įsikūrę įstatymus leidžiančių, vykdomųjų ir teisminių valdžios organų pastatai.

Pramogos
   Tai, kad sostinė įsikūrusi toli nuo jūros, dar nereiškia, kad joje nėra ką veikti. Brazilija – kultūrinis šalies centras, ten yra Nacionalinis teatras su keliomis scenomis, Brazilijos muziejus, Istorijos institutas, kuriame vyksta įdomios parodos.
Brazilija – labai žalias miestas, parkų čia yra be skaičiaus daug, o Pantanalo ežere galima irstytis valtimi ar gaudyti žuvį, beje, tai mėgiamiausia Brazilijos valdininkų pramoga. Įdomus yra zoologijos sodas, kai kuriuos Amazonijoje gyvenančius gyvūnus galima pamatyti tik čia. Mieste gausybė pramogų centrų.
   Poilsio parkas, esantis šalia televizijos bokšto, užima 4.200.000 km² plotą. Tai didžiulis gamtinis draustinis, kur yra viskas: vaikų žaidimo aikštelės, dviračių takai, ežeras, baseinas su dirbtinėmis bangomis ir daug kitų pramogų.
   Pagrindinis Oskaro Nymajerio projektas Brazilijoje – nuostabus soboras, vienas iš žymiausių XX a. paminklų. Iškilmingai atidarytas 1967 metais, po dvylika metų trukusių statybos darbų, pagal Nymajerio sumanymą jis turėjo tapti religiniu ekumeniniu centru, vieta, kur akumuliuotųsi visos Brazilijoje gyvuojančios religijos. Tačiau galų gale jis tapo paprasta katalikų bažnyčia, pavadinta Katedral Metropolitana de Nosa Senjora Aparesida. Šventovę sudaro vienintelė centrinė nava, palaikoma išoriniais piliastrais, kurie viršuje primena gėlę. Aplink vien stiklas, todėl šviesa sobore sklinda ypatingai įdomiai. Įėjimas į šią šiuolaikinę bažnyčią primena apsivalymo kelią link Dievo: pradėdami savo kelią prietemoje, sulig kiekvienu žingsniu mes artėjame prie šviesos, kuri visu ryškumu suspindi prie altoriaus.

---

   Manausas – Amazonas valstijos sostinė. Ši valstija dažnai vadinama Amazonija. Miestas įsikūręs ant didingosios upės Amazonės krantų (jos plotis šiose vietose, kartu su intakais, siekia keliasdešimt kilometrų). 80% miesto gyventojų sudaro indėnai, jie taipogi gyvena ir aplinkiniuose kaimuose, tai suteikia visam miestui savotiško žavesio.
Padėtis: miestas yra 2841 km nuo Rio de Žaneiro, 2681 km nuo San Paulo ir 1930 km nuo sostinės Brazilijos.
Geografiniai duomenys: 3°6'47"S platumos, 60°1'31"W ilgumos.
Kaip patekti: skrydis iš Rio iki Manauso trunka penkias valandas. Automobiliu tektų važiuoti apie 43 valandas. Skrydis iš San Paulo į Manausą trunka apie 4,5 valandos, automobiliu-apie 42 valandas.
Klimatas: miestas yra ekvatorinio klimato zonoje. Jam būdingos aukštos temperatūros ir didelė drėgmė ištisus metus. Vidutinė metinė temperatūra siekia 28ºC. Galima išskirti du metų laikus – žiemą ir vasarą. Vasarą, nuo gruodžio iki gegužės, dažnos liūtys. Žiemą, nuo birželio iki lapkričio, priešingai, būna sausros ir labai aukšta temperatūra – nuo 37 iki 40ºC.
Istorija: 1540 m. ispanų keliautojas Fransisko Orelana, norėdamas pasiekti Peru, keliavo per Pietų Amerikos kontinentą. Jis aptiko didžiulę upę, kurią indėnai vadino Amaru Maiju (Amaru Mayu) – „gyvatė-pasaulio motina“. Ekspedicijos metu, keliaujant upe, ispanai daug kartų buvo užpulti karingai nusiteikusių moterų indėnių genčių. Upė, kurios pakrantėse gyveno šios karingosios moterys, buvo pervadinta Amazone (Amazonas).

   1669 m. toje vietoje, kur susikerta dvi upės – Amazonė ir Rio Negro – portugalai pastatė San Žoze do Rio Negro fortą, siekdami įtvirtinti šiose vietovėse savo valdžią. Šalia forto išaugo nedidelis miestelis Lugar da Barra. 1755 m. fortas kartu su miesteliu tapo apskrities ir San Žoze kapitanijos sostine, o 1833 m. Lugar da Barra gavo naują pavadinimą – Manausas. Taip vietiniai indėnai vadina Dievo motiną, portugališkai Maje de Deus (Mãe de Deus), čiabuviai šią frazę tarė kaip vieną žodį. Pavadinimo parinkimas taip pat susijęs su tuo, kad tose vietose gyveno didelė Manaos indėnų gentis. 1856 m. rugsėjį Manausas tapo Amazonijos provincijos sostine.
   Pasaulis sužinojo apie Manausą praėjusį amžių vykusio kaučiuko bumo metu. Pinigai tiesiog plaukė į regioną, miestas aktyviai vystėsi. Tuos laikus mena puikiai išsilaikęs Operos teatras, žinomas taip pat Amazonas Teatro vardu. Jį pastatė 1896 m., o visos statybinės medžiagos, nežiūrint į milžiniškas pristatymo išlaidas, buvo užsakomos Europoje. Kaučiukinė karštinė greit baigėsi, o Operos teatras tapo miesto simboliu – nuostabus pastatas džiunglėse, tokio derinio turbūt nėra niekur kitur pasaulyje. Kaučiuko eksporto dėka Manausas tapo antruoju Brazilijos miestu, kuriame atsirado elektros apšvietimas, ir pirmuoju, kur pradėjo kursuoti troleibusai.
   Miesto ekonomika gerokai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai regiono siūlomos produkcijos paklausa sumažėjo keletą kartų.
   Regiono palaikymui 1950 m. Brazilijos vyriausybė paskelbė Manauso miestą ir jo apylinkes (iš viso apie 10.000 km²) laisvąja ekonomine zona. 1972 m. buvo pastatytas Industrinis Manauso kompleksas, talpinantis 450 įmonių. Didžioji dalis produkcijos, gaminamos Brazilijoje, sukoncentruota Manause. Čia gaminami televizoriai, automobiliai, monitoriai PK, mobilieji telefonai, kondicionieriai ir t.t. Brazilijos vyriausybės sprendimu Manausas ir jo apylinkės bus laisvąja ekonomine zona iki 2013 metų.
Užimamas plotas: 11.402 km²
Gyventojų skaičius: 1.713.156

Lankytinos vietos ir poilsio galimybės Manause

   Manause yra Indėnų muziejus, plaukiojantys turgūs, o taip pat begalė nuostabių namų, puoštų žydrąja keramika „azuležuš“. Mieste gausu istorinių pastatų – Manauso miesto turgus (pilnas pavadinimas - Mercado Municipal Adolpho Lisboa), pastatytas 1882 metais, muitinės pastatas, Rio Negro rūmai, Operos teatras ir keletas kitų.
   Aplink miestą labai daug pousadų ir viešbučių džiunglėse. Standartinė buvimo Manause programa – tai pažintis su miesto įžymybėmis, paskui ekskursijos į gamtą, gyvenant džiunglių nameliuose keletą dienų.
   Manause galima pamatyti „upių vestuves“, ypatingą reginį, reikalaujantį atskiro aprašymo. Upių vestuvių vieta yra ta vieta, kur Rio Negro (vienas iš didžiausių Amazonės intakų) susilieja su Solimose upe. Rio Negro upėje teka juodas vanduo, kadangi jame pilna gamtinių mineralų. Tuo tarpu Solimoes upėje vanduo beveik baltos spalvos, pieniško atspalvio. Vandenų temperatūra skirtinga, todėl, kai Rio Negro įteka į Amazonę, upės dviejų kilometrų atstumą teka nesusiliedamos – juodoji ir šviesioji pusė. Tai tikrai ypatingas reginys.
   Tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės vyksta į Manausą, tai, be abejo, didžioji Amazonija.
   Amazonija – paslaptingas kraštas, užimantis trečdalį visos Brazilijos teritorijos. Amazonija vadinama planetos plaučiais, kadangi beveik 50% viso mūsų planetos deguonies pasigamina lietinguosiuose Amazonijos tropiniuose miškuose. Čia auga flora, kurios tik 30% ištyrinėjo mokslininkai, 25% visų farmacinių preparatų išgaunama iš Amazonijos miškų augmenijos. Šiame regione gyvena apie du šimtus indėnų genčių, dauguma jų metų metais nekontaktuoja su „civilizacija“. Amazonės upėje ir jos intakuose randama 20% viso Žemės rutulio gėlo vandens.
   Amazonijoje galima dalyvauti piranijų žvejyboje, paplaukioti laivu iki Rio Negro ar Parumos, pamedžioti aligatorius, praleisti keletą dienų deltos salelėse ar miško tankmėje. Vietiniai gyventojai mielai jums parodys išgyvenimo selvoje techniką, o taip pat savo papročius ir buitį.
   Manause veikia Nacionalinis tiriamasis Amazonijos institutas, kurį JUNESCO 1986 m. pripažino „žmonijos paveldu“.

---

Puslapis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kitas