Brazilija yra padalinta į 26 valstijas ir Federalinę apskritį, kurioje yra valstybės sostinė – Brazilija (Brasilia).
   5000 municipalitetų valdžia taip pat yra padalinta tarp vykdančiosios valdžios (Prefektas) ir įstatymus prižiūrinčios (Municipalinės tarybos deputatų kabinetas).
   Nuo 1990 – ųjų pagrindinė valstybės vykdomos politikos kryptis – ekonominės reformos, nukreiptos prekybinių barjerų šalinimui, atvira ekonomika, braziliškų prekių eksporto vystymas, industrinių objektų privatizavimas. Taip pat daug dėmesio skiriama socialiniams reikalams, norint sumažinti šalyje skurdą ir suformuoti viduriniąją klasę.
 
   Brazilija žinoma visame pasaulyje kaip sambos ir futbolo šalis, o taip pat kaip nepraeinamų džiunglių bei įspūdingo karnavalo tėvynė. Ji teisėtai vadinama kontrastų šalimi: milžiniški tropiniai miškai ribojasi su didingais kalnais, laukinės džiunglės – su daugiamilijoniniais miestais, puikūs paplūdimiai ir ilgos upės – su dykvietiškais plokščiakalniais, riaumojantys kriokliai – su jaukiomis vandenyno įlankėlėmis. Kiekvienas Brazilijos regionas – ypatingas geografinis ir etninis pasaulis.
   Geografiškai Braziliją galima padalinti į keturis regionus: ilgas, siauras juostas, kurios tęsiasi nuo pasienio su Urugvajumi iki Maranjao, išilgai Atlanto vandenyno, didįjį plokščiakalnį, kuris užima 51% Brazilijos ir 49% Amazonijos, Pantanalą ir 7.408 km ilgio paplūdimių juostas.

Šiaurinis regionas

   Jam priklauso valstijos: Akrė, Amapa, Amazonas, Para, Rodonija, Roraima, Tokantins.
Užimamas plotas: 3.869.638 km² (45,28% visos Brazilijos teritorijos)
Gyventojų skaičius: 11.290.100 (2,92 žm./km²; 6,2% visų šalies gyventojų)
Klimatas: vyrauja ekvatorinis (aukšta temperatūra, drėgmė ir gausūs krituliai).
Didžiausi miestai: Manausas (1.403.796 gyventojai); Belemas (1.279.861 gyv.); Porto Belo (314.525 gyv.); Makapa (282.745 gyv.); Santaremas (262.721 gyv.); Rio Branko (252.885 gyv.); Boa Vista (200.383 gyv.); Palmas (137.045 gyv.).
Ekonomika: pagrindinės ekonomikos sritys – kaučiuko gavyba, medienos ruošiniai, elektroenergetika, elektrotechninių gaminių gamyba, latekso gamyba, turizmas.
Vyriausybė atkreipė dėmesį į šį regioną palyginus neseniai, kai Brazilija tapo nepriklausoma nuo Portugalijos. Dėl to tai yra pats mažiausiai apgyventas regionas, VVP čia irgi mažiausias visoje šalyje.
Visos šiauriniam regionui priklausančios valstijos dalinasi didžiausiu miškų masyvu planetoje – Amazonija. Tai irgi apsprendžia regiono ypatumus. Didžiulę regiono teritoriją užima miškai, todėl ji neapgyventa: gyventojų tankumas čia tik 3 žm./km².
Pagrindinė veiklos sritis visose valstijose, esančiose šiame regione – kaučiuko gavyba ir medienos ruošiniai, taipogi išvystytas žemės ūkis. Turizmo srityje regionas populiarėja kaip ekstremalių ir ekologinių išvykų vieta. Bet kadangi susidomėjimas šiomis turizmo kryptimis tik dabar pradėjo atsirasti, visa turizmo infrastruktūra yra pradiniame vystymosi etape.
 

Šiaurės rytų regionas

   Jam priklauso šios valstijos: Maranjao, Seara, Rio Grande do Norte, Paraiba, Pernambuko, Alagoas, Seržipe, Baija, Piaui.
Užimamas plotas: 1.561.177 km², tai sudaro 18,25% viso šalies ploto.
Gyventojų skaičius: 47.693.253
Klimatas: tropinis, vidutinė metinė temperatūra - +25⁰ laipsniai, centriniuose regiono rajonuose sausringos žiemos ir lietingos vasaros.
Didžiausi miestai: Salvadoras (2.440.828 gyventojai); Fortaleza (2.138.234 gyv.); Recifė (1.421.993 gyv.); Sao Luisas (868.047 gyv.); Terezinja (714.583 gyv.; Natalas (709.536 gyv.); Žoao Pesoa (595.429 gyv.).
Gamtinės regiono zonos: atlantiniai miškai rytine pakrante tęsiasi nuo Rios Grande do Norte iki Baijos pietinės dalies. Čia sukoncentruotos cukranendrių ir kakavos plantacijos. Argeste (kaatinga) – gamtinė zona, tarpinė vieta tarp miškų ir sertano (terminas naudojamas apibūdinti klimatą vietovėse, kurios yra per sausos miškams, tačiau nepakankamai sausos, kad būtų vadinamos dykumomis. Vidutinių platumų stepių – sertano klimatui būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos bei 250-500 mm kritulių per metus). Seniau čia buvo laukymės ir miškai. Šiuo metu teritorija naudojama žemės ūkio reikmėms.
Sertanas užima 49% visos regiono teritorijos. Ši sritis pasižymi ryškia sezonų kaita – vasarą ir rudenį sertane gausūs krituliai, pavasarį ir žiemą klimatas būna labai sausas. Sausros mėnesiais San Francisko upė dažnai būna vienintelis vandens šaltinis regione. Stepė užima didžiąją Piaui ir Maranjao valstijų dalį.
Ekonomika: Maranjao valstijoje gaminamas aliuminis, gipsas, mediena, maisto produktai – soja, manioka, ryžiai, kukurūzai, perdirbamos jūros gėrybės. Šioje valstijoje gaminama 8% visos alkoholinės Brazilijos produkcijos.
Prioritetinės Baijos valstijos ekonomikos sritys – celiuliozės pramonė, automobilių pramonė, naftos produktų gamyba. Pusė industrinės valstijos produkcijos sudaro naftos chemijos produktai, tai sudaro 16% visos Brazilijos naftos chemijos produktų gamybos.
Seara valstijoje vyrauja avalynės ir tekstilės pramonė, Rio Grande do Norte – žvejyba, mineralų gavyba, jūros druskos perdirbimas, cukraus gamyba.
Didžiausios Paraibos valstijos pajamos – iš turizmo. Šioje valstijoje buvo investuoti keli milijonai realų į turistinio centro statybą pietinėje vandenyno pakrantėje. Kabo Branko kurortas ir valstijos sostinė – Žoao Pesoa – miestai, kuriuose išvystyta poilsio industrija, čia ištisus metus pilna turistų iš viso pasaulio.
Pernambuko valstijoje vyrauja gumos pramonė, automobilių gamyba, drėkinamoji žemdirbystė. Alagoas valstijoje – chemijos pramonė, energetika, tekstilės pramonė ir turizmas. Seržipėje – naftos, geležies gavyba, keraminių dirbinių gamyba. 5% visos braziliškosios naftos išgaunama Seržipėje. Piaui valstija – mažiausiai apgyventa valstija visoje Brazilijoje. Šiuo metu sprendžiamas klausimas apie ten esančių žemių drėkinimą, vėliau tai leistų didžiulius žemės plotus naudoti žemės ūkio reikmėms.

Pietrytinis regionas

   Jam priklauso šios valstijos: Espirito Santo, Minas Žerais, Rio de Žaneiro, San Paulo.
Užimamas plotas: 927.286 km²
Gyventojų skaičius: 72.297.351, tai sudaro 42% visų šalies gyventojų.
Didžiausi miestai: San Paulo (10.405.867 gyventojai); Rio de Žaneiro (5.851.914 gyv.); Belo Horizonte (2.232.747 gyv.); Guaruljos (1.071.268 gyv.); Kampinas (968.172 gyv.); Nova Iguasu (915.355 gyv.); San Gonsalo (889.828 gyv.).
Klimatas: atlantinis tropinis, karštas ir drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra - +23⁰C- 25⁰C laipsniai.
Regione yra didžiulis hidroenergetinis potencialas, kadangi regionu teka daug upių. Čia yra didelė hidroelektrinė – Urubupunga, įsikūrusi prie upės Parana.
Ekonomika: megapolio San Paulo teritorijoje sukoncentruota 35% visos Brazilijos pramonės. Tinkamos gamtinės sąlygos žemdirbystei ir aukšto lygio techninis pasiruošimas sudaro galimybes šiame regione gauti puikius kavos, apelsinų, cukranendrių ir vaisių derlius. Didelį vaidmenį regiono ekonomikoje vaidina žvejyba ir jūros gėrybių perdirbimas.
Minas Žerais valstijoje gausu naudingų iškasenų, Rio de Žaneiro valstijoje išgaunama didžioji dalis braziliškosios naftos.
Turizmas: turizmas regionui atneša nemenkas pajamas. Pasaulinė turizmo meka – Rio de Žaneiras, - egzotiška Espirito Santo pakrantė su trisdešimties metrų aukščio kopomis, šiaurinės San Paulo pakrantės paplūdimiai sutraukia milijonus turistų iš viso pasaulio.

Centrinis ir vakarinis regionai

   Jam priklauso šios valstijos: Mato Groso, Mato Groso de Sul, Goijas ir Federacinė apskritis.
Užimamas plotas: 16.112.077 km²
Gyventojų skaičius: 11.616.742
Didžiausi miestai: Brazilija (2.043.169 gyventojų); Goijanija (1.090.737 gyv.); Kampo Grande (662.534 gyv.); Guijaba (483.044 gyv).
Klimatas: tropinis ir subtropinis, su dažnais lietumis vasarą.
Pantanalo miškai, augantys regione, stebina augmenijos įvairove ir gausa. Goijas pietryčiuose ir Mato Groso rytuose dirvožemis derlingas, tuo tarpu Goijas šiaurės rytuose – sausas.
Ekonomika: regiono ekonomikos pagrindą sudaro aukso ir deimantų gavyba. Sostinės perkėlimas iš Rio de Žaneiro į Braziliją suvaidino ryškų vaidmenį regiono vystymesi. Svarbiausios žemės ūkio kultūros centriniame regione – soja, soros, ryžiai ir kukurūzai. Pagal ryžių išauginimą regionas užima antrą vietą Brazilijoje, o pagal kukurūzų išauginimą – trečią. Regione taip pat išvystyta mėsos pramonė. Apskritai, čia vyrauja maisto pramonė.
   Pantanalo miškuose aptikti dideli mangano klodai. Bet kadangi miškai yra didžiulė ekologinė vertybė, iškasenų gavyba vykdoma palengva, tausojant gamtą.
Turizmas: turistus labiausiai viliojanti Centrinio regiono valstija – Mato Groso, kurios teritorijoje yra viena iš unikaliausių ekosistemų pasaulyje – Pantanalo miškai. Miškai išsiskiria didele floros ir faunos įvairove. Po jų teritoriją organizuojamos kelių dienų išvykos. Goijas pietuose yra Nacionalinis Emaso parkas.
 

Pietinis regionas

   Jam priklauso šios valstijos: Parana, Rio Grande do Sul ir Santa Katarina.
Užimamas plotas: 577.214 km²
Gyventojų skaičius: 25.789.083
Didžiausi miestai: Kuritiba (1.586.848 gyventojai); Porto Alegre (1.360.033 gyv.); Londrina (446.822 gyv.); Žoinvilis (429.004 gyv.); Kaišas do Sul (360.223 gyv.); Florianopolis (341.781 gyv.).
Klimatas: Parana valstijos šiaurėje klimatas tropinis, Santa Katarinos ir Rio Grande do Sul pietuose, aukštumose, žiemą temperatūra nukrenta iki nulio. Rio Grande do Sul pietuose daug miškų, kuriuose auga pušys.
Ekonomika: 90-aisiais metais į regioną investavo daug užsienio įmonių. Pagal pramoninės produkcijos apimtis regionas užima antrą vietą šalyje, po pietryčių regiono. Porto Alegre ir Kuritibos miestuose šiuo metu stebimas didelis darbo jėgos trūkumas, daugelyje pramonės įmonių pilna laisvų darbo vietų.
Regione labai išvystyta žemės ūkio pramonė. Regionas tiekia pupeles, tabaką, ryžius, kukurūzus, medų, obuolius, mėsą ir paukštieną visiems Brazilijos regionams. Regione gaminamas geriausias braziliškas vynas, čia sukoncentruota šalies lengvoji pramonė.