Porto de Galinhas & Belo Horizonte  
 

Manaus Recife Santos Joao Pessoa
Brasilia Porto Alegre Curitiba Belem
Olinda Petropolis Florianopolis Pipa
Natal Rio de Janeiro Fernando de Noronha  
Parati Fortaleza Pantanal  
Ouro Preto Salvador Belo Horizonte  
Ubatuba Sao Paulo Sao Luis  

   Porto de Galinjas, Pernambuko valstija
Porto de Galinjas – vienas iš populiariausių kurortų šiaurės Brazilijoje. Ši nuostabi vietelė traukia savo natūraliu grožiu: natūralūs baseinai, pilni krištolo tyrumo vandens, šiltieji šaltiniai, mangrovių miškai, sniego baltumo smėlis daugiakilometriniuose paplūdimiuose, ir tai, be ko neįmanoma įsivaizduoti nė vienos tropikų šalies – kokosų palmės.
   Pagrindinis miesto paplūdimys – Porto de Galinjas paplūdimys 2007 m. tapo nugalėtoju Brazilijos paplūdimių tarpe. Vandens temperatūra čia ištisus metus – apie +28°C laipsnius. Tyrame vandenyje galima fotografuoti įvairiaspalvių žuvyčių būrius. Paplūdimyje galima išsinuomoti plaustą ir juo nuplaukti iki koralinių rifų, kurių plyšiuose susiformavo natūralūs akvariumai.
Padėtis: miestas yra Pernambuko valstijoje, 70 km nutolęs nuo valstijos sostinės Recifės, 178 km – nuo Alagoas valstijos sostinės Maceio, 780 km atstumas iki Salvadoro, 799 km iki Fortalezos, 2786 km iki San Paulo, 2397 km iki Rio de Žaneiro.
Klimatas: visus metus oro temperatūra čia svyruoja nuo +24°C iki +32°C laipsnių.
Istorija: Porto de Galinjas – viena iš pirmųjų gyvenviečių, kurią portugalai įkūrė pakrantėje. Pradžioje kaimas buvo pavadintas Porto Riko (Porto Rico), išvertus iš portugalų kalbos, tai reiškia „turtingas uostas“. Šioje pakrantėje augo brangus sandalmedis „pau brazil“, davęs pavadinimą visai šaliai. Vėliau čionai pradėti gabenti vergai iš Afrikos, o kartu su jais laivuose buvo vežama šimtai angoliškųjų vištų (portugališkai - galinhas d’angola). Todėl ir atsirado naujasis miesto pavadinimas – Porto de Galinjas.
   Šiandien Porto de Galinjas – klestintis kurortas, įžymus nepaprastai gražia gamta ir nuostabiomis poilsio sąlygomis.
Gyventojų skaičius: 59.281

Lankytinos vietos ir poilsis Porto de Galinjas

   Vienas iš gražiausių miesto pastatų – Šv.Kristaus (Sao Cristo) soboras ir bažnyčia. Soboras pastatytas 1606 metais, o bažnyčios pastatas, esantis soboro kairėje pusėje – 1663 m. Jei sumanysite aplankyti Šv.Augustino (Sao Agostinho) ir Šv.Aleksijaus (Santo Aleixo) iškyšulius, pakeliui aplankykite Outeiro bažnyčią, kuri stūkso 137 metrai virš jūros lygio.
   Engenjo Gaipijo (Engenho Gaipió) rajonas, įkurtas 1863 m., yra puiki romantiškojo XIX a. dekoracija. Vaikščiojant rajono gatvelėmis, nesunkiai galima įsivaizduoti užpraeito šimtmečio fazendeirų gyvenimą.
   Centrinė miesto gatvė – Vila de Todos os Santos (Vila Todos os Santos). Tai graži senovinė gatvė, kurioje daug barų ir nedidelių restoranėlių. Vakarais daug kur skamba „gyva muzika“ – džiazas, šiuolaikinė muzika ir Pernambuko valstijoje populiarus foro.
   Porto de Galinjas – nuostabios gamtos miestas, kuriame galima tiesiog gėrėtis supančiu grožiu ir ilsėtis. Aplink miestą tęsiasi 21 km paplūdimių, kurie įtinka bet kokiam skoniui. Yra paplūdimių banglentininkams, kur bangos visada didelės, paplūdimiai nardymo mėgėjams, paplūdimiai, tinkantys ramiam šeimyniniam poilsiui. Natūraliuose jūros vandens baseinuose gyvena daugybė rūšių žuvų. Porto de Galinjas įlankose randami jūros arkliukai, kurių dydis siekia 18,5 cm. Tik čia galima iš arti stebėti jūros arkliukų gyvenimą. Šie nuostabūs jūros gyventojai paplitę Marakaipės (Maracaípe) upės žiotyse. Tai vienas iš gražiausių Brazilijos gamtos kampelių. Vandenyno pakrantėje auga vešlūs mangrovių miškai. Šalia upės žiočių yra nedidelis paplūdimys, kurio ilgis 570 m. Jame galima išsinuomoti plaustą ir juo nukeliauti iki įlankos, kur gyvena jūrų arkliukai. Pirmoji šių gyvūnų kolonija aptikta neseniai, 2007 m. Šiuo metu jie saugomi pagal nacionalinį projektą Hipokampus (Hippocampus).

   Šalia Pontal do Kupe (Pontal do Cupe) ir Ilja de Santo Aleišo (Ilha do Santo Aleixo) salų yra įlankos, idealiai tinkančios nardymui. Pontal do Serambi (Pontal do Serrambi) paplūdimyje po vandeniu plyti koralinių rifų labirintai.
   Porto de Galinjas miestą supa daugiau negu 60 km2 įstabiai gražių mangrovių miškų, kuriuose gyvena egzotiniai drugeliai, paukščiai ir beždžionės. Mangrovių miškų įžymybė – gigantiškas baobabas. Šio afrikiečiams švento medžio ūglį į Braziliją atgabeno vergai. Dabar baobabo amžius – virš 400 metų, tai milžiniškas medis, vienas iš didžiausių Brazilijoje. Reikia net dvidešimties žmonių, norint apglėbti šio medžio kamieną.
   Porto de Galinjas mieste yra skeitparkas, kur specialiai įrengtuose takeliuose vyko keletas šios sporto rūšies šakos Brazilijos čempionatų.

   Belo Orizontė, Minas Žerais valstija
Belo Orizontė – Minas Žerais valstijos sostinė. Išvertus miesto pavadinimą iš portugalų kalbos, tai reikštų „nuostabus horizontas“. Miestas apsuptas tankiais miškais apaugusiomis kalvomis, besistiebiančiomis ligi pat dangaus. Iš tolo augmenija ant kalvų atrodo melsva, o vakarais ją tarytum dengia lengvas melsvas dūmelis. Horizontai čia iš tiesų labai gražūs.
Padėtis: miestas įsikūręs pietrytinio Brazilijos regiono centrinėje dalyje. Iki Rio de Žaneiro 335 km, iki San Paulo – 487 km (tiesiąja).
Geografiniai duomenys: 19°55'0"S platumos, 43°56'-1"W ilgumos.
Kaip patekti: skrydis iš Rio iki Belo Orizontės trunka apie 25 minutes, iš San Paulo – apie 35 minutes. Automobiliu iki Rio važiuosite apie penkias valandas, iki San Paulo – apie septynias.
Istorija
   Miesto statusą Belo Orizontė gavo 1897 metais, praėjus aštuoneriems metams po to, kai Brazilija buvo paskelbta Respublika. Senovinė Arajal du Kural del Rei (Arraial do Curral D'el Rey) gyvenvietė XIX a. pabaigoje buvo išrinkta tapti valstijos Minas Žerais – pramoninio regiono, nutolusio nuo vandenyno pakrantės,- sostine. Gyvenvietės vietoje stengtasi pastatyti šiuolaikišką ir racionalų savo išdėstymu miestą. Belo Orizontė išsiskiria tiesiomis gatvėmis, kvadratiniais vienodo dydžio kvartalais. Tai pirmas miestas Brazilijoje, kuris buvo statomas pagal planą. Tapęs valstijos sostine, miestas iš pradžių vadintas Sidade de Minas (Cidade de Minas). 1906 m. įsitvirtino Belo Orizontės pavadinimas.
   Šiandien Belo Orizontė – didelis šiuolaikiškas miestas, pilnas sniego baltumo dangoraižių. Miesto centre galima išvysti keistų formų futuristinės architektūros namų, kuriuos projektavo Oskaras Nymajeris (Oscar Niemeyer), ir rūmų, statytų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
   Belo Orizontė – vienas iš reikšmingiausių Brazilijos verslo centrų. Čia savo būstinę įkūrė žinoma naftos kompanija Petrobras. Belo Orizontėje sukoncentruota 16% visos braziliškosios biotechnologinės industrijos, kuri per metus atneša iki 550 mln. JAV dolerių pajamų.
Užimamas plotas: 330,954 km2
Gyventojų skaičius: 2.399.920

Lankytinos vietos ir poilsis Belo Orizontėje

   Belo Orizontėje yra įdomus istorinis Abilijo Bareto (Abilio Bareto) muziejus, Laisvės rūmai (Palacio da Liberdade), Meno muziejus Pampulja (Museu de artes da Pampulha), kuris įkurtas buvusiame kazino pastate, statytame pagal Oskaro Nymajerio projektą. Šiame muziejuje surinkta daugiau negu 900 Brazilijos dailininkų ir skulptorių darbų. Įdomus ir Mineralogijos muziejus (Museu de Mineralogia). Belo Orizontės zoologijos – botanikos sodas užima 1.440.000 m2 teritoriją. Sodas padalintas į keletą sektorių, čia auga medžiai iš įvairių Brazilijos regionų. Sode keletas ežerų, juose daug vandens augalų. Zoologijos sode gyvena apie 250 rūšių gyvūnų, yra atskiras drugelių parkas ir akvariumas. Už 80 km nuo Belo Orizontės yra nedidelis miestelis Kongonjas du Kampu (Congonhas do Campo), kurio pagrindinė įžymybė – religinis centras Santuario Bazilika du Senjor Bon Žezus de Matosinjas (Santuário Basílica do Senhor Bom Jesus de Matosinhos). Sniego baltumo bazilika pastatyta 1773 metais pagal architekto ir skulptoriaus Aleižadinjo (Aleijadinho) projektą. Didingas pastatas statytas kolonijinio baroko stiliumi, gausiai išpuoštas Aleižadinjo kurtomis statulomis ir lipdiniais. Pastato fasadą puošia 12 apaštalų statulos. Šios bažnyčios sode rasite skulptūrų ciklą „Kristaus kančia“. Ciklą sudaro šešios grupės: „Paskutinė vakarienė“, „Malda“, „Kristaus suėmimas“, „Kristaus nuplakimas“, „Vainikavimas erškėčių vainiku“, „Kelias į Golgotą ir nukryžiavimas“. Kurdamas šią kompoziciją, Aleižadinjo išdrožė 66 figūras iš kedro. Skulptūras apipavidalino žinomi dailininkai – Manuelis da Kosta Ataide ir Fransisko Šavjeras Karneiro. Į baziliką veda žymusis „kryžiaus kelias“, kurio pakraščiuose stovi 78 šventųjų statulos, kurių kiekviena daug kartų viršija žmogaus ūgį. Sabara (Sabará) miestelyje – 25 km nuo Belo Orizontės – yra Aukso muziejus. Čia surinkta ekspozicija, pasakojanti apie Brazilijos aukso ieškotojus. Muziejuje surinkti eksponatai net nuo 1640 metų. Miestas-muziejus Sao Žoao del Rei (São João Del Rei) įsikūręs 200 km nuo Belo Orizontės. Šis miestas klestėjo XIX a. pradžioje, kai netoli jo rasti aukso klodai. Nuo tų laikų miesto architektūrinis vaizdas beveik nepasikeitė. Rūmai, vilos ir bažnyčios, kurių amžius siekia du šimtus metų, kruopščiai restauruojami, ir visas Sao Žoao del Rei miestas panašus į istorinio filmo dekoraciją. Už 215 km nuo Belo Orizontės įsikūręs kitas miestas - muziejus – Tiradentes. Šis miestas įkurtas 1702 metais. Mieste išliko daug senųjų gatvelių ir kvartalų. XIX a., Brazilijos liaudies už nepriklausomybę nuo Portugalijos kovų laikotarpiu, šis provincijos miestelis buvo vienas iš išsivaduojamojo judėjimo centrų. Todėl jis ir buvo pavadintas Tiradentes – išsivaduojamojo judėjimo didvyrio Žoakino Žoze da Silva Šavjero (Joaquim José da Silva Xavier) garbei. Jo pravardė ir buvo Tiradentes.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kitas