Manaus	Petropolis	Florianopolis	Joao Pessoa
Brasilia	Porto Alegre	Curitiba	Belem
Olinda	Fortaleza	Fernando de Noronha	Pipa
Natal	Rio de Janeiro	Pantanal
Parati	Salvador	Porto de Galinhas
Recife	Santos	Belo Horizonte
Ubatuba	Sao Paulo	Sao Luis

   Ouro Preto, Minas Žerais valstija
Pažodžiui miesto pavadinimas reiškia „juodasis auksas“. XVII a. šiose vietose aptiktos didelės aukso kasyklos. Dėl geležies oksido poveikio auksas buvo juodos spalvos. Iki pat šių dienų Ouro Preto - vienas iš didžiausių spalvotųjų metalų ir geltonųjų topazų eksportuotojų.
Padėtis: atstumas nuo Ouro Preto iki Rio de Žaneiro – 277 km, iki San Paulo – 475 km, iki valstijos sostinės – Belo Horizonte - 69 km.
Geografiniai duomenys: 20°23'-1" S platumos, 43°30'0" W ilgumos.
Kaip patekti: automobiliu iš Ouro Preto iki Rio de Žaneiro važiuosite apie keturias valandas, iki San Paulo – apie septynias su puse valandos, iki Belo Horizontės – apie dvi valandas.
Istorija
   Tiksli aukso aptikimo data šiame Brazilijos regione nežinoma. Apie 1693 ir 1698 metus portugalo Duarte Lopeso ekspedicija prie upės Tripui krantų aptiko stambius aukso grynuolius.
   Upės pakrantėje išdygo aukso ieškotojų stovyklos, pavadintos Vila Rika vardu. Portugališkai tai reiškia „turtingas kaimas“. Vila Rika gavo miesto statusą, naują pavadinimą - Ouro Preto - ir tapo valstijos sostine 1823 metais. 1897 metais sostinė buvo perkelta į naują miestą – Belo Horizontę.
   XVIII ir XIX amžiais Vila Rika pateisino savo vardą. Statinių iš akmens grožiu, bažnyčių didybe ir aikščių pločiu šis kaimas lenkė daugelį miestų. Kai Ouro Preto buvo valstijos sostine, jame pastatyta ir daug administracinių pastatų.
   Mūsų dienomis Ouro Preto – muziejus po atviru dangumi. JUNESCO paskelbė šį miestą žmonijos paveldu. Istoriniame Ouro Preto centre net uždraustas autobusų eismas, kad nebūtų trikdomas pasinėrimas į senovę. Tas jausmas apima kiekvieną, kas apsilanko šiose siaurose gatvelėse ir aikštėse.
   Miesto apylinkėse iki pat šiol kasamas auksas, o taip pat hematitas, dolomitas, turmalinas, piritas, granatai ir topazai.
   Ouro Preto municipalitetas, įskaitant miestą ir jo apylinkes, užima 1245 km² plotą.
Gyventojų skaičius: 69.058

Lankytinos vietos ir poilsis Ouro Preto

   Siūlome keletą valandų paprasčiausiai pasivaikščioti senovinėmis miesto gatvelėmis, pasigėrėti senamiesčiu, aplankyti muziejus.
   Inkonfidencijos muziejus (Museu da Inconfidência) įsikūręs name, kurio statyba buvo pradėta 1785 metais. Tai regiono istorijos muziejus. Namas-muziejus Kaza dos Kontos, kuris buvo statomas 1782-1787 metais. Iš pradžių name buvo įkurta Minas Žerais provincijos mokesčių inspektoriaus Žoao Rodrigeso de Masedo rezidencija. Dabar čia saugomi dokumentai, laiškai, senų knygų biblioteka ir didelė monetų kolekcija. Dailininko Alberto da Veiga Gugnardo namas-muziejus. Tai vienas iš žymiausių XX a. Brazilijos dailininkų. Jį taip sužavėjo senoviškojo Ouro Preto grožis, kad didelę savo kūrybos dalį menininkas skyrė šiam miestui. Pilar muziejuje surinkti XVIII a. religinio meno dirbiniai. Paties žymiausio brazilų skulptoriaus ir dailininko Aleižadinjo muziejus, įsikūręs bažnyčios Nosa Senjora da Konseisa teritorijoje, Muziejus -„aukso ieškotojo namas“ (Casa Bandeirista) – tai namas, pastatytas 1706 ar 1708 metais. Čia labai tikroviškai atkurta to meto žmonių buitis. Yra dar Arbatos muziejus ir daug daug kitų.
   Galima pasivaikščioti didžiuliame Itakolomi parke, kurio plotas – 7548 hektarai. Čia išsaugota beveik nepaliesta būdinga šiam regionui gamta. Parke yra uolėta Piko du Itakolomi kalva, kurios aukštis 1700 metrų. Anksčiau ši kalva tarnavo kaip švyturys miškuose pasiklydusiems aukso ieškotojams.
Aplink miestą labai graži gamta, išsiskirianti įvairove. Čia plyti tipiniai tropiniai miškai, platūs slėniai, vėjų nugludintos kalvos, primenančios stebuklingus pastatus, audringos upės ir sidabriniai kriokliai.

Paratis, Rio de Žaneiro valstija
   Paratis (kartais rašoma „Parati“, o kartais – „Paraty“) garsėja paplūdimiais, kriokliais, istorinėmis fazendomis ir kultūra. Parati įlankoje yra daugiau negu 300 paplūdimių ir 65 salos.
   Šis nedidelis kolonijinis miestelis, įkurtas XVI a. viduryje, prie pat Rio de Žaneiro valstijos sienos su San Paulo valstija, ant gražios įlankos kranto. Jei jūs norite pakliūti į kolonializmo epochą Brazilijoje, būtinai aplankykite Parati. Ten apima jausmas, kad laikas jau kelis šimtmečius stovi vietoje. Siauros gatvelės, grįstos stambiais akmenimis, kurių kraštuose išgremžti kanalai potvynių vandens nutekėjimui. Namų stogai dengti čerpėmis, jų fasadai išdažyti ryškiomis spalvomis ir kruopščiai restauruoti. Dabar šiuose nameliuose įsikūrę suvenyrų parduotuvėlės, kavinės, dailės galerijos ir viešbučiai. Neperdedant Parati galima pavadinti muziejumi po atviru dangumi.
Padėtis: Paratis yra ant gražios įlankos kranto. Įlanka tęsiasi tarp Rio de Žaneiro ir San Paulo. Miestas nutolęs nuo Rio de Žaneiro 160 km ir 199 km nuo San Paulo.
Geografiniai duomenys: 23°13'0"S platumos ir 44°43'0"W ilgumos.
Kaip patekti: važiuojant automobiliu iš Rio de Žaneiro automobiliu, reikia važiuoti keliu BR 101 ir šiuo keliu (Rio-Santos) iš viso pravažiuoti 236 km iki Paračio.
Iš San Paulo yra keli variantai nuvykti iki Paračio:
1. Aertono Senos automagistrale, paskui Moži-Bertioga automagistrale iki BR 101 – iš viso 338 km.
2. Aertono Senos automagistrale, paskui Karvaljo Pinto magistrale, vėliau Dos Tamoios magistrale iki BR 101 (Rio-Santos) – iš viso 285 km.
3. Aertono Senos automagistrale, vėliau – Karvaljo Pinto magistrale iki Taubate. Nuo Taubate Osvaldo Kruz automagistrale iki BR 101 (Rio –Santos) – iš viso 293 km.
Iš Paračio iki Rio de Žaneiro galima vykti turistiniu autobusu.Tai kainuos apie 260 Lt. Turistinis autobusas į San Paulą jus nugabens už maždaug 120 Lt.
Istorija
   XVII-XVIII a. Paratis buvo antrasis Brazilijos uostamiestis, o prie jo krantų susirinkdavo vilkstinės, pakrautos auksu. Auksas buvo gabenamas į Portugaliją, bet vėliau, kai buvo nutiestas tiesioginis kelias iš kasyklų iki Rio, Paračio šlovė palengva išblėso. Tačiau priverstinė užmarštis miesto nesugriovė, o, priešingai, jį užkonservavo lygiai tokioje pat būklėje, koks jis buvo prieš du šimtus metų.
   Kolonijinio miestelio žavesiui pirmieji pasidavė patys brazilai. Keletą dešimtmečių atgal Paratyje pradėjo rinktis skulptoriai, dailininkai ir kitos meniškos asmenybės – kad pasigėrėtų istorine miestelio atmosfera ir jį supančios gamtos grožiu.
Tokiu būdu Paratis tapo savotišku bohemos kurortu – tai iš pradžių traukė čionai ir kitus turistus, net užsieniečius. Netrukus JUNESCO miestą pripažino vienu iš svarbiausių portugalų kolonijinės architektūros paminklų (kartu su Salvadoru ir Senuoju Goa).
Paračio paplūdimiai
   Parati-Mirim paplūdimys – jo ilgis apie 800 m, gylis – apie 0,7 m. Vanduo šiltas, ramus ir skaidrus. Šviesus smėlis, paplūdimyje išsimėtę kopos. Šis paplūdimys yra upės Parati-Mirim žiotyse, netoli nuo Dievo Motinos bažnyčios.
   Konseisau paplūdimys – jo ilgis apie 200 m, vietovę puošia migdolų medžiai ir kokosų palmės. Vanduo skaidrus, šiltas, tamsiai žalios spalvos. Šviesus ir smulkus smėlis. Iš paplūdimio matosi Dos Ratos sala (Žiurkių sala). Truputį toliau yra Dos Meros sala, kur galima nardyti ar žvejoti.
   Iririguasu paplūdimys – jame smėlis smulkus ir tamsus. Žalias šiltas vanduo, labai tinkamas maudynėms. Pačiame paplūdimio pakraštyje, kur upė Iririguasu įteka į jūrą, jūroje yra nedidelė prieplauka. Nedideli laivai gali švartuotis šiame paplūdimyje.
   Žabakuara paplūdimys – šiltas, skaidrus vanduo, gana dumblėtas dugnas. Tamsus smulkus smėlis, pilnas smulkių kriauklyčių. Paplūdimyje yra kempingas.
   Da Lula paplūdimys – jame nusidriekusi siaura smėlio juosta, vanduo čia tamsiai žalios spalvos, skaidrus. Smėlis tamsus, rupus. Akmenų nuolaužos ir supustytos kopos išsidėstę visame paplūdimyje.
   Prainja paplūdimys – labai populiarus paplūdimys, keletą dešimčių metrų vanduo jūroje vos siekia kelius. Tai daro paplūdimį itin patrauklų vaikams. Vanduo čia labai šiltas, netgi auštant. Netoliese yra du kempingai.

Lankytinos vietos ir poilsis Paratyje

   Kai pirmą sykį atvyksti į šį miestą, atrodo, jog laikas sustojo, ir palaipsniui pradedi manyti, kad miestas stebuklingas. Paratis apsuptas žalių kalnų ir nuostabaus vaizdo į vandenyną. Kad galėtum pilnutinai atsigėrėti šio miestelio grožiu, reikia pėsčiomis apeiti visas gatveles. Visos miesto gatvės išgrįstos akmenimis.
   Vakarais miestelio gatvėse verda gyvenimas. Praleidę dieną paplūdimyje, turistai gali pavakarieniauti viename iš daugybės restoranų, pasivaikščioti po parduotuves ar išgerti kavos kavinėje, išpuoštoje kolonijiniu stiliumi. Paračio gyventojai labai draugiški, kaip ir visi brazilai, bet yra vienas ypatumas – Paračio gatvelėse galima išgirsti kalbant visomis pasaulio kalbomis.
   Norint geriau pažinti regioną ir aplankyti paplūdimius ir salas, būtinai reikia surengti pasiplaukiojimą laivu.
   Prie Paračio yra daug puikių vietų nardymui.
   Paratyje keletą kartų per metus švenčiamos didelės šventės – karnavalas, Divino – spalvinga šventė, kurios išvakarėse gatvėmis eina žmonės, apsirengę senoviniais kostiumais, Pinga šventė – švenčiama keturias dienas, kiekvieną dieną miesto aikštėse vyksta koncertai, kasmetiniai tarptautiniai literatūros festivaliai, ir dar daug kitų.
   Paračio centre galima išvysti daug gražių namų ir bažnyčių, statytų XVIII-XIX a.
   Trindade kaimelis – jis yra 25 km nuo Paračio. Tai žvejų kaimelis. Šalia kaimelio yra 7 paplūdimiai, kai kurie jų skirti natūralistams. Kaimelyje yra mažų, bet jaukių barų.
   Nosa Senjora dos Remedijos bažnyčia – tai pati svarbiausia miestelio bažnyčia, būtent ja prasidėjo miestelio statyba ir plėtimasis. Bažnyčia pastatyta 1873 m., ji yra neoklasikinio stiliaus.
   Toboga krioklys – vaizdingas krioklys, jis įdomus ne tik gamtos mėgėjams, bet ir drąsiems nardytojams. Čia galima nušokti nuo dešimties metrų aukščio uolos į natūralų baseiną.
   Naktimis miestelio baruose ir restoranuose skamba „gyva muzika“, šokiai tęsiasi iki ryto.

---

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kitas