Natalas, Rio Grande
do Norte valstija
Miesto pavadinimas Natal, išvertus iš
portugalų kalbos, reiškia Kalėdos. Taip
miestas buvo pavadintas jo įkūrimo dienos
atminimui 1599 m. gruodžio 25 d. Natalas
valstijos sostinė.
Padėtis: miestas įsikūręs šiaurės
rytinėje Brazilijos pakrantėje, ir yra pats
artimiausias Pietų Amerikos taškas, žiūrint iš
Afrikos kontinento. Nuo Rio de Žaneiro jį skiria
2076 km, o nuo San Paulo 2313 km (tiesiąja).
Natalas yra pačiame šiaurės rytų centre, todėl
iš jo patogu vykti į kitus Brazilijos miestus
bei kurortus. Nuo Natalo 360 km nutolęs Fernando
de Noronja archipelagas, 185 km Žoao Pesoa,
Paraibos valstijos sostinė, 80 km iki kurortinio
miestelio Pipa, 298 km iki Recifės, Pernambuko
valstijos sostinės, 292 km iki nuostabaus
miestelio Olinda ir 537 km iki Fortalezos, Seara
valstijos sostinės.
Geografiniai duomenys: 5°47'-1"S
platumos, 35°13'0"W ilgumos.
Kaip patekti: skrydis iš Rio de Žaneiro
iki Natalo trunka apie keturias valandas, iš San
Paulo 4,20 valandos. Automobiliu iš Rio
keliautumėte apie 32 valandas, iš San Paulo
apie 35 valandas.
Klimatas: Natalas neatsitiktinai
vadinamas saulės miestu saulė čia šviečia
ištisus metus, vidutinė metinė oro temperatūra
siekia 28˚, vandens - 26˚. Pagal NASA tyrimus,
Natale yra pats švariausias oras po Antarktidos,
o vanduo vienas iš skaidriausių ir švariausių
pasaulyje.
Istorija:
1597 m. gruodį portugalų eskadra, vadovaujama
Žeronimo de Albukerko, pirmą kartą išmetė inkarą
Potengi upės, įtekančios į Atlanto vandenyną,
žiotyse. 1589 m. sausio 6 dieną buvo pradėta
Trijų Karalių (Forte dos Três Reis Magos)
tvirtovės-forto statyba. Karaliais magais
portugalai vadina legendinius išminčius, kurie
pirmieji atėjo pasveikinti gimusio kūdikėlio
Jėzaus ir atnešė jam dovanų. 1599 m. gruodžio 25
dieną dviejų kilometrų atstumu nuo forto buvo
įkurtas kaimas, kuris šventės garbei buvo
pavadintas Natalu.
1633 m. fortą kartu su kaimeliu užkariavo
olandai. 1654 m. portugalai atsikovojo savo
valdas atgal. XVII a. Natalą supo begalinės
cukranendrių plantacijos. Iki XX a. vidurio
cukranendrių auginimas buvo pagrindinė regiono
ekonomikos vystymosi šaka. Natalo likimas
pasikeitė Antrojo pasaulinio karo metais. Šis
miestas, artimiausias Afrikos krantams, buvo
svarbus strateginis objektas. Natale buvo
įkurdinta karinė bazė, iš vietinio oro uosto
Parnamirimo buvo gabenami kariniai kroviniai į
Afriką. Bazėje buvo pilna amerikiečių kareivių,
atvežusių į miestą savo tradicijas ir kitokį
gyvenimo būdą. Taip Natalas tapo pirmuoju
Brazilijos miestu, kuriame pradėta kramtyti
kramtomoji guma.
Po karo Natalas tapo vienu iš šalies eksporto
centrų. Iš čia gabeno mineralus ir
brangakmenius, iškastus Minas Žerais valstijoje.
Rio Grande do Sul valstijoje buvo aptikta nafta,
ir šiandien ši valstija pagrindinis naftos
gamintojas visoje Brazilijoje.
Nežiūrint į tai, kad šiandieninis Natalas tai
miestas su visais šiuolaikinio megapolio
atributais ir komfortu, jis po senovei žavi
kolonijinės epochos praeitimi. Savo pėdsaką
architektūroje, miesto tradicijose ir
papročiuose įvairiais laikotarpiais paliko
indėnai, portugalai ir olandai. Pastarieji netgi
pavadino miestą Naujuoju Amsterdamu. Toks
pritrenkiantis kultūrų lydinys suformavo
ypatingą vietinių gyventojų charakterį,
išsiskiriantį nepaprastu draugiškumu ir
svetingumu.
Šiandien miestas užima 17.298 km2 plotą, jame
priskaičiuojama 789.896 gyventojų.
Lankytinos vietos ir poilsis Natale
Miestas įžymus nepaprasto grožio kopomis,
koraliniais rifais ir ežerais, o vietiniai
paplūdimiai laikomi vienais iš gražiausių
Brazilijoje. Kalbant apie Natalą, negalima
pamiršti vietinės virtuvės, kurios pagrindą
sudaro jūros gėrybės, džiovinta mėsa ir
egzotiniai vaisiai. Turistų čia laukia daugybė
neužmirštamų nuotykių, kurių tarpe
pasivažinėjimas atvirais džipais po kopas,
safari, povandeninis plaukiojimas, banglentės ir
daug kitų.
Ponta Negra vienas iš gražiausių regiono
paplūdimių, jis žymus ypatingai skaidriu
pakrantės vandeniu, auksiniu smėliu ir didžiule,
skendinčia žalumoje, smėlio kopa, vadinama Moro
do Kareka plika galva, - tai pati aukščiausia
šiaurės rytų kopa. Ponta Negra yra ir Natalo
naktinio gyvenimo centras. Čia daugybė
restoranų, barų, klubų ir viešbučių, traukiančių
turistus iš viso pasaulio.
Pipa jei jūs nebuvote Pipoje, jūs nebuvote
Natale. Taip sako brazilų patarlė. Tai
populiariausia braziliškojo jaunimo poilsio
vieta. Nieko antgamtiška čia nevyksta, tiesiog
čia vyrauja laisvės ir poilsio atmosfera, būtent
čia pažindinamasi ypatingai laisvai. Miestelio
kolorito neįmanoma nusakyti. Būtent Pipoje tarsi
gyvas paveikslas atrodo mūsų įsivaizdavimas
apie Braziliją siauros gatvelės, maži namukai,
kokosai, palmės ir daugybė mažų beždžionėlių.
Pipoje visus stebina juokingai mažos
europietiškų drabužių kainos nepatikliam
pirkėjui vis atrodo, kad jį norima apgauti. O
pačiuose mažiausiuose namukuose, kur, atrodo,
sustojo civilizacija, netikėtai galima aptikti
interneto kavinę su ant sienos ranka piešta
koka-kolos reklama.
Apie gėrimų kainas paplūdimiuose nėra ką ir
kalbėti - nacionalinė kaipirinja kainuoja vos
porą litų.
Iš Natalo iki Pipos galima važiuoti asfaltuotu
keliu, kondicionuojamu automobiliu, įveikiant 80
km vingiuoto kelio. O galima važiuoti bagiais
per begalinius paplūdimius, apaugusius palmėmis,
ir gėrėtis bangų purslais, gaiviu vasarišku vėju
ir saule. Važiuojant paplūdimiais, kelias
sutrumpėja pusiau iki 40 km.
Marakažu tai vieta, kur povandeninio pasaulio
mėgėjai nebenorės nei miegoti, nei valgyti, kol
neapžiūrės visų braziliškųjų karibų stebuklų.
Povandeninis pasaulis čia įvairus ir gražus.
Nardytojai iš visos Brazilijos rengia čia
savotiškus festivalius. Tačiau ir apsiginklavus
tik paprasta kauke bei plaukmenimis, galima
mėgautis vandenyno gyvūnija ir augmenija.
Olinda, Pernambuko valstija
Olinda miestas Brazilijos šiaurės rytuose,
Atlanto vandenyno pakrantėje. Tai gražus,
turtingas savo istorija, gana didelis miestas.
Padėtis: atstumas nuo Olindos iki Rio de
Žaneiro 1870 km, iki San Paulo 2127 km, iki
Pernambuko valstijos sostinės Recifės 7 km (tiesiąja).
Geografiniai duomenys: 8°1'0"S
platumos, 34°51'0"W ilgumos.
Kaip patekti: automobiliu iš Rio de
Žaneiro iki Olindos važiuosite apie 29 valandas,
iš San Paulo apie 33 valandas, iš Recifės
apie penkiolika minučių.
Istorija:
Olinda buvo įkurta 1535 metais. Tai viena iš
pirmųjų gyvenviečių Pietų Amerikos pakrantėje,
kurioje apsigyveno portugalų kolonizatoriai.
Pasak legendos, konkistadorų vadeiva Duarte
Koeljo Pereira, nuo kalvos išvydęs puikų slėnį,
sušuko: O, linda! . Išvertus iš portugalų
kalbos, tai reikštų o, koks grožis. Tuo vardu
ir buvo pavadintas slėnis, o vėliau- jame
įsikūrusi gyvenvietė.
Pavadinimas visiškai atitinka tikrovę Olindos
miestas įsikūręs viename iš gražiausių
Brazilijos rajonų. Daugiakilometriniai balto
smėlio paplūdimiai, smaragdinės palmių giraitės,
neaukštos kalvos su keistai vėjo nugludintomis
kyšančiomis uolomis ir tankia tropine augmenija,
žydintys slėniai tai nuostabiai gražus
kraštas. Lankytis jame galima ištisus metus.
Olindos miestas išsiskiria subtilia senovine
architektūra ir ypatingai romantine atmosfera.
Nuo 1654 m. miestas buvo kapitonijos (taip XVIII
a. vadinosi Brazilijos federalinės apskritys)
Pernambuko sostinė. 1873 m. sostinės titulą
Olinda perdavė Recifei. XVII, XVIII ir XIX
amžiai buvo miesto auksinė epocha. Turtingi
fazendeirai, rūdų kasyklų savininkai statė čia
savo vilas, klestėjo prekyba.
Iki pat šių dienų didžiąją miesto dalį sudaro
senovinės gatvelės. Čia įsikūrę gražūs balti
pastatai, puošti auksiniais prancūziškojo baroko
stiliaus lipdiniais, spalvoti namai baltomis
kolonomis ir antikinio stiliaus fasadais,
senovinės bažnyčios, besistiebiančios į dangų,
nedidukai nameliai raudonais čerpiniais stogais.
Nuo 1982 m. miestą globoja JUNESCO. Tai žmonijos
kultūrinis paveldas.
Šiame jaukiame ir romantiškame miestelyje daug
viešbučių, prabangių paplūdimių ir giraičių, jo
krantus skalauja skaidrios vandenyno bangos.
Šiuo metu Olindoje gyvena 376.800 gyventojų.
Miestas užima 38,1 km2 plotą.
Lankytinos vietos ir poilsis Olindoje
Olindoje verta aplankyti Šiuolaikinio meno
muziejų, įsikūrusį XVIII a. pastate, Miesto
kraštotyros muziejų, atidarytą 1935 m., kur
saugomi artefaktai nuo 1711 metų, pasakojantys
apie gyventojų raidą šiose žemėse., Religinio
meno muziejų, kur surinkti eksponatai, pradedant
1676 m., Mamulengo muziejų lėlių muziejų,
Mokslo muziejų Espaso Siencia, kur veikia dvi
astronominės observatorijos, ir afro-braziliškos
religijos muziejų Kandomble, kuris vadinamas
Severino Paraizo da Silva muziejumi, skirtą
deivės Nasao Šamba kultui, deivės, kurią
vietiniai gyventojai savo religiniame
sinkretizme vadina Santa Barbara. Čia surinktos
kaukės, kulto tarnų kostiumai, muzikiniai
instrumentai ir šventieji raštai.
Vandenyno pakrantėje stūkso Šv.Pranciškaus
fortas, pastatytas XVII a. Miesto gyventojai jį
vadina Fortim de Keižu (sūrio fortas),
todėl, kad, jų manymu, fortas toks nedidelis,
kaip sūrio gabalėlis. Mieste taip pat verta
aplankyti gubernatoriaus rūmus, senovinį
bibliotekos pastatą ir ištisus XVIII-XIX a.
statybos kvartalus.
Olindos pakrantę sudaro 11,26 km paplūdimių.
Visi jie platūs ir lygūs, padengti baltu smėliu
ir skalaujami ramių vandenyno bangų.
Brazilijoje Olinda garsėja savo karnavalu, kuris
labai skiriasi nuo karnavalo Rio de Žaneire. Čia
karnavalo metu neišgirsite sambos ritmų. Čia
vyrauja marakatu, frevo, afoše ritmai. Šios
melodijos tokios pat greitos, kaip samba.
Muzikos pagrindą taipogi sudaro perkusiniai, bet
smūgių ritmas visiškai kitoks negu samboje.
Gatvės eitynėms vadovauja milžiniškos lėlės,
judinamos žmonių. Karnavalo metu Olindos gatvėse
žmonės nepasiskirsto į šokėjus ir žiūrovus.
Kiekvienas, išėjęs į gatvę, tampa veiksmo
dalyviu, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Nereikia pirkti specialaus kostiumo, ruošti
pasirodymo, kaip tai daro Rio ir San Paulo
karnavaleirai. Karnavalo metu Olindoje vyrauja
spontaniški šokiai, demokratiškos linksmybės
visiems ir kiekvienam. Karnavalo išvakarėse į
Olindą suvažiuoja daugybė turistų iš kitų
Brazilijos valstijų.
|
© Naudodami duomenis iš interneto svetainės
brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda. |
Ankstesnis puslapis 1
2 3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Kitas