Brazilijos Konstitucija

   1946 metais buvo priimta Konstitucija, paskelbusi Braziliją Federacine Respublika. Joje taip pat buvo numatyta, jog šalies prezidentas renkamas visaliaudinio balsavimo būdu penkeriems metams.
   Kai buvo nuversta monarchija, pirmoji Respublikos Konstitucija, patvirtinta 1891 metais, nustatė prezidentinę valdymo sistemą su trimis nepriklausomomis valdžios atšakomis: vykdomąja, įstatymus leidžiančiąja ir teismine.
   Ši struktūra išliko ir šešiose paskesnėse Konstitucijose, įskaitant ir dabar veikiančią, kurią sudarė 1984 metais išrinktas Nacionalinis konstitucinis komitetas. Ji buvo patvirtinta 1988 metų spalio 5 dieną. 1988-ųjų Konstitucijoje yra daug novatoriškų koncepcijų – nuo aplinkosaugos iki įstatymus leidžiančiosios valdžios kontrolinių funkcijų virš vykdomosios valdžios padidinimo.
   Joje nurodyta, kad vykdančios valdžios vadovas – Prezidentas, kuris renkamas ketveriems metams su galimybe būti perrinktam. Šiuo metu šalies prezidentas yra Luisas Inacio Lula da Silva (Luis Inacio Lula da Silva – "Lula"), išrinktas 2003 metais.
   Aukščiausias įstatymus leidžiantis organas – Nacionalinis kongresas (Parlamentas), kurį sudaro dveji rūmai: federalinis senatas (81 vieta, senatorių veiklos laikas – 8 metai), ir deputatų kabinetas (513 vietų, renkami tiesioginio balsavimo būdu 4 metams).
   Kiekvienas Brazilijos pilietis, norintis balotiruotis į Parlamentą, turi būti kokios nors politinės partijos nariu. Politinės partijos yra registruojamos Aukščiausiame Rinkiminiame Teisme. Kiekviena partija turi teisę nusistatyti savo struktūrą ir formuluoti vidines organizacines taisykles.
   Prezidentas, senatoriai, valstybės veikėjai ir tarnautojai, miestų merai ir municipalitetų vadovai yra skiriami demokratinių rinkimų pravedimo būdu.
   Rinkimų teisę turi visi išsimokslinę piliečiai, sulaukę 18 metų. Visiems piliečiams, turintiems balsavimo teisę, dalyvavimas rinkimuose yra privalomas. Pagal kiekį žmonių, balsuojančių elektroniniu būdu – on-line - Brazilija yra pasaulinio masto lyderė (100 mln. rinkėjų).
   Aukščiausiasis Federalinis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija. Jis atsakingas už teisingą Konstitucijos aiškinimą ir pritaikymą. Jam priklauso regioniniai teismai, kariniai tribunolai, ir teismai, sprendžiantys rinkimų bei darbinius klausimus.

Ištraukos iš veikiančios Brazilijos Federacinės respublikos Konstitucijos

   3 straipsnis. Fundamentalūs Brazilijos Federacinės Respublikos visuomenės sandaros pagrindai:
1 – kurti laisvą, teisingą ir solidarią visuomenę;
2 – garantuoti tautinę nepriklausomybę;
3  – kovoti prieš skurdą ir marginalizaciją, mažinti socialinius ir regioninius skirtumus;
4 – siekti visų piliečių gerbūvio, nežiūrint į jų odos spalvą, lytį, rasę, amžių.

   4 straipsnis. Brazilijos Federacinė Respublika kuria tarptautinius santykius, remdamasi šiais principais:
1 – tautinė nepriklausomybė;
2 – žmogaus teisių pirmenybė;
3 – tautų lygybė;
4 – nepažeisti kitų šalių sienų erdvės;
5 – valstybių lygybė;
6 – kova už taiką;
7 – laikytis nekonfliktinės visuomenės principų;
8 – kova su terorizmu ir rasizmu;
9 – tautų susivienijimas, siekiant žmonijos progreso;
10 – politinio prieglobsčio suteikimas.

   6 straipsnis. Socialinės garantijos.
IV – minimalus darbo užmokestis tvirtinamas įstatymu. Minimalaus darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas, remiantis baziniais šeimos poreikiais, atsižvelgiant į išlaidas pragyvenimui, maistui, sveikatos apsaugai, poilsiui, mokslui, aprangai, higienos reikmėms, transportui ir kitoms socialinėms paslaugoms. Jis išlieka nepakitęs, kol atitinka gyventojų poreikius, vėliau būna peržiūrimas.

   203 straipsnis. Socialinė apsauga.
Socialinė apsauga suteikiama tiems, kuriems ji yra reikalinga, būtent:
1 – šeimos, motinystės, vaikystės, suaugusių ir pagyvenusių žmonių apsauga;
2 – vaikų ir jais besirūpinančių suaugusių palaikymas;
3 – pagalba integruojantis į darbo rinką;
4 – invalidų adaptacija ir reabilitacija, jų apsauga ir pagalba integruojantis į visuomeninį gyvenimą;
5 – minimalaus darbo užmokesčio, pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir invalidams garantavimas.

Šeima, vaikai, suaugę ir pagyvenę žmonės
   226 straipsnis. Šeima, kaip visuomenės pagrindas, yra ypatingai remiama ir palaikoma valstybės.
& 2. Bažnytinė santuoka prilyginama civilinei santuokai.
   227 straipsnis. & 3. Minimalus žmogaus, pradedančio darbinę veiklą, amžius – 14 metų.
   230 straipsnis. & 2. Asmenys, vyresni negu 65 metų amžiaus, turi teisę nemokamai naudotis visuomeniniu transportu.

Indėnai
   231 straipsnis. Mes pripažįstame indėnų teisę į jų sukurtą socialinę organizaciją, įpročius, kalbas ir tradicijas, ir pirmumo teises į žemes, kuriose jie gyveno nuo pat pradžių. Savo teritorijose jie patys atsako už savo gyvenimą.
   & 3. Indėnų žemėse esančių išteklių naudojimas turi būti suderintas Nacionaliniame Kongrese ir patvirtintas įstatymu.
   232 straipsnis. Indėnų bendruomenės ir organizacijos turi teisę atstovauti savo interesus teisme, įtraukdamos Pilietinių teisių ministerijos (Ministerio Publico) specialistus dalyvauti visuose proceso aktuose.

---